Lietuvių English

Bažnyčios dokumentai

BAŽNYČIOS DOKUMENTAI APIE ŠEIMĄ IR SANTUOKĄ

Parengė J. Bernatonienė

Dokumento autorius Dokumento pavadinimas Išleista (metai) Išplėtotos temos Apie ką santuokos ir šeimos požiūriu
Popiežius Leonas XIII Arcanum Divinae Sapiencia 1880 1.Santuoka Dievo plane

2.Bažnyčios autoritetas

Santuoka Dievo plane
Popiežius Pijus XI Casti Connubii 1930 1.Santuoka Dievo plane

2.Bažnyčios autoritetas

3.Trys santuokos gėriai (Proles, Fides, Sacramentum)

Trys santuokos gėriai
Vatikano II Susirinkimas Gaudium et spes
(LT)
1965 1.Santuoka Dievo plane

2.Bažnyčios autoritetas

3.Asmens orumas

4.Santuokos gėriai

5.Gyvybės perdavimas

6.Pašaukimas į šventumą

Pašaukimas į šventumą
Popiežius Paulius VI Humanae Vitae
(LT)
1968 1.Prigimtinis įstatymas

2.Bažnyčios autoritetas

3.Gyvybės perdavimas

4.Lytinis aktas

5.Kontracepcija

Lytinio akto prigimtinis šventumas ir kontracepcija
Tikėjimo mokymo kongregacija Persona Humana 1975 1.Prigimtinis įstatymas

2.Bažnyčios autoritetas

3.Lytinio akto moralinis principas

4.Gyvenimas nesusituokus

Seksualinė etika
Popiežius Jonas Paulius II Familiaris Consortio
(LT)
1981 1.Santuoka Dievo plane

2.Bažnyčios autoritetas

3.4 santuokos uždaviniai

4.3 rengimo santuokai etapai

Šeimos uždaviniai
Katalikiškojo auklėjimo kongregacija Žmogiškosios meilės ugdymo gairės
(LT)
1983 Ugdymo gairės

1.Prigimtinis įstatymas

2.Bažnyčios autoritetas

Lytinio auklėjimo kontūrai
Tikėjimo mokymo kongregacija Donum Vitae 1987 1.Prigimtinis įstatymas

2.Bažnyčios autoritetas

3.Trys santuokos gėriai

4.Asmens orumas

5.Dirbtinis apvaisinimas

Dirbtinis apvaisinimas
Popiežius Jonas Paulius II Evangelium Vitae
(LT)
1995 1.Prigimtinis įstatymas

2.Bažnyčios autoritetas

3.Asmens orumas

4.Gyvybės perdavimas

5.Kontracepcija, abortai, eutanazija

Pagarba žmogaus gyvybei
Popiežiškoji šeimos taryba Rengimas santuokos sakramentui
(LT)
1996 1.Santuoka Dievo plane

2.Bažnyčios autoritetas

3.Trys rengimo etapai

Trys rengimo etapai
Popiežiškoji šeimos taryba Žmogaus lytiškumo tiesa ir reikšmė
(LT)
1995 1.Prigimtinis įstatymas

2.Bažnyčios autoritetas

3.Ugdymo gairės

Lytinio auklėjimo šeimoje gairės
Popiežiškoji šeimos taryba De facto gyvenimo sąjungos
(LT)
2000 1.Prigimtinis įstatymas

2.Bažnyčios autoritetas

3.Gyvenimas nesusituokus

Gyvenimas nesusituokus

GAUDIUM ET SPES

Tai Vatikano II Susirinkimo Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje. Konstitucija sudaryta iš dviejų dalių. Susirinkimas antrosios dalies pirmą skyrių „Santuokos ir šeimos orumas“ (47-25) paskyrė nušviesti turtingai Bažnyčios doktrinai apie santuoką ir šeimą, taip pat sustiprinti visus žmones, kurie stengiasi išlaikyti santuokos vertę ir kilnumą.

Vatikano II Susirinkimo mokymą apie šeimą ir santuoką persmelkia trys pagrindinės tiesos:
1. Santuokos pašaukimas į šventumą (apie tai nebuvo rašoma nė viename ankstesniame Bažnyčios dokumente).
2. Santuokinės meilės vaidmuo santuokos struktūroje (nagrinėjamas santykis tarp meilės, institucijos ir santuokos tikslų).
3. Paaiškinamas neperskiriamas santykis tarp meilės ir prokreacijos (problemos, kilusios dėl paplitusios kontracepcijos, demografinio augimo ir gimimų kontrolės „prieš gyvybę“
nusiteikusioje aplinkoje).

HUMANAE VITAE

Enciklika Humanae Vitae pasirodė 1968 m., Pauliaus VI pontifikato metais. Tai atsakas į kontraceptinio mentaliteto ideologiją. Ši mažytė enciklika pasauliui tapo prieštaravimo ir pasipiktinimo ženklu ypač dėl jos 14 skirsnio: „Lygiai neleistinas yra bet koks veiksmas, kuriuo ar rengiantis santuokiniam aktui, ar jį atliekant, ar jį atlikus ir numatant natūralias jo pasekmes, būtų siekiama sukliudyti pastoti; toks sukliudymas, ar jis būtų tikslas, ar priemonė šiam tikslui siekti, vis tiek yra neleistinas“. Šv. Tėvas dar kartą patvirtino pagrindinius amžinosios moralės principus formuojant sutuoktinių, vykdančių kasdienes savo pareigas, krikščioniškąją sąmonę. Esant rimtoms priežastims gimdymui atidėti, dėl fizinių, dvasinių ar socialinių aplinkybių sutuoktiniams yra leistina vedybiniams santykiams naudoti nevaisingą metą ir vaikų skaičių planuoti taip, kad nebūtų nusižengta doriniams principams (16). Tikslas yra išsaugoti Kūrėjo tvarką santuokiniame akte, vyro ir moters kilnumą dėl visuomenės gerovės.

Enciklika sudaryta iš 3 dalių:
1. Magisteriumo kompetencija moralės klausimais. Pabrėžiamas Magisteriumo uždavinys aiškinti ir saugoti doros įstatymą.
2. Moralės principai perduodant gyvybę. Pagilinamas asmeninis santuokos suvokimas. Pabrėžiama sutuoktinių meilės prasmė – papildanti, ištikima, teikianti gyvybę ir tuo būdu padaranti sutuoktinius Dievo meilės bendradarbiais (8, 9). Aiškinamas sąmoningos tėvystės suvokimas (10). Atsakinga tėvystė yra glaudžiai susijusi su moralės tvarka, kuriai sutuoktiniai turi paklusti priimdami sprendimą, kiek vaikų jie gali auginti atsižvelgdami į ekonomines, socialines ir kt. problemas, atsižvegdami į savo vaisingumo ritmą ir nepažeisdami prigimtinės tvarkos ir moralinio įstatymo.
3. Kontracepcijos nemoralumas. Pastoracines nuorodos.

FAMILIARIS CONSORTIO

Šv. Tėvas, kalbėdamas apie apaštališkąjį paraginimą Familiaris Consortio sakė, kad tai yra „Bažnyčios mokymo suma apie šeimos gyvenimą, uždavinius, atsakomybę ir misiją šiuolaikiniame pasaulyje“. Čia susumuotas visas Bažnyčios mokymas apie santuoką.

Trečioji Familiaris Consortio dalis. Šeima kviečiama atkurti savo tapatybę. Išlikti tuo, kas ji yra iš prigimties, – giliausia gyvenimo ir meilės bendruomene, kurios misija yra išsaugoti ir perduoti meilę. Pradėdamas nuo meilės Vatikano II Susirinkimas nubrėžė keturis pagrindinius šeimos uždavinius:
1. Asmenų bendruomenės kūrimas.
2. Gyvybės tarnyboje.
3. Dalyvavimas visuomenės vystymosi procese.
4. Dalyvavimas Bžnyčios gyvenime ir josmisijoje. Krikščioniška šeima yra pašaukta Bažnyčios tarnybai tokia, kokia ji yra ir ką veikia kaip tvirta gyvenimo ir meilės bendruomenė. Krikščioniška šeima dalyvauja išganingoje Bažnyčios misijoje būdama „namų Bažnyčia“ (Ecclesia domestica), Krikščioniškos šeimos dalyvavimo Bažnyčios misijoje esmė glūdi trejopame ir vieninteliame ryšyje su Kristumi – Pranašu, Kunigu ir Karaliumi.
„Šeima, tapk, kuo esi, – giliausia gyvenimo ir meilės bendruomene“ (17).
„Pasaulio ir Bažnyčios ateitis ateina per šeimą“ (75).

ŽMOGIŠKOSIOS MEILĖS UGDYMO GAIRĖS

Turinys:
Įžanga. Lytiškumo reikšmė, dabartinė situacija ir Magisteriumo ištarmė.
I . Keli pamatiniai principai.
II. Atsakomybė lytiškai auklėjant.
III. Lytinio auklėjmo sąlygos ir būdai.
IV. Kai kurios ypatingos problemos.

Dokumento tikslas – išnagrinėti lytinio auklėjimo pedagoginį aspektą ir pateikti tinkamas visapusiško krikščioniško ugdymo pagal kiekvieno pašaukimą gaires.
Įžangoje kalbama apie lytiškumo reikšmę, atkreipiamas dėmesys į šiuolaikinės moralinės dezinformacijos situacijų sudėtingumą siekiant krikščionims tinkamo lytinio auklėjimo.
I dalyje pateikiama krikščioniška lytiškumo samprata, rašoma apie lytinio auklėjimo esmę, tikslus ir priemones.
II dalyje primenama šeimos pirminė užduotis lytiškai auklėti vaikus. Tačiau, vadovaujantis subsidiarumo principu, šeimai į pagalbą gali ateiti Bažnytinė bendruonemė, jei tėvai nesijaučia gebą atlikti šios pareigos. Taip pat kalbama apie pilietinės visuomenės užduotis ir komunikavimo priemones, mokyklos vietą ir užduotis lytinio auklėjimo atžvilgiu.
III dalyje rašoma apie auklėtojų rengimo svarbą, auklėjimo priemonių ir mokymo metodų kokybę.
IV dalyje išvardijamos probemos, su kuriomis gali susidurti šeima ir auklėtojai.

EVANGELIUM VITAE

Enciklika Evangelium Vitae – Gyvybės Evangelija parašyta 1995 m. Jos tikslas – supažindinti su Bažnyčios mokymu apie žmogaus vertę, orumą ir samprata apie gyvybę bei jos reikšmę. „Gyvybės Evangelija yra visa, ką žmogiškasis patyrimas ir protas sako mums apie žmogaus gyvybes vertę, apie tai, kaip gyvybę priimti, išaukštinti ir suteikti jai atbaigą.“
Atkreipiamas dėmesys į tai, kas mūsų dienomis yra skaudžiausia, į tai, kur nepaisoma teisingumo, įvardijami legalūs nusikalstami veiksniai (pvz., abortas, eutanazija). Enciklikoje pabrėžiama, kad demokratijos negalima sureikšminti tiek, kad ji taptų moralės pakaitalu, nes tai, kas prieštarauja prigimtiniam įstatymui, yra jau nebe įstatymas, o įstatymo sudarkymas. Enciklika užbaigiama kvietimu kurti naują Gyvybės kultūrą ir tapti Gyvybės Evangelijos skelbėjais.

„Abortas yra tyčinis ir tiesioginis žmogaus nužudymas pradiniu jo gyvenimo laikotarpiu, trunkačiu nuo prasidėjimo iki gimimo, nesvarbu, kokiomis priemonėmis jis būtų atliekamas“ (58).
„Norint teisingai įvertinti eutanaziją moralės požiūriu, pirmiausia reikalingas aiškus apibrėžimas. Eutanazija griežtąja prasme suprantama kaip veiksmas ar veiksmo nebuvimas, kuris savaime ir tikslingai sukelia mirtį, idant būtų panaikinti kentėjimai. Taigi eutanazijos reikia ieškoti valios ketinime ir panaudotuose metoduose“(65).

ŽMOGAUS LYTIŠKUMO TIESA IR REIKŠMĖ

Auklėjimo šeimoje gairės

Turinys :
Įžanga. Situacija ir problema
1. Pašaukimas tikrajai meilei
2. Tikroji meilė ir skaistumas
3. Pašaukimo perspektyvoje
4. Tėvas ir motina kaip auklėtojai
5. Ugdymo šeimoje kryptys
6. Pažinimo etapai
7. Praktinės gairės
Pabaiga

Tikslas: Pateikti Katalikų Bažnyčios mokymo apie lytiškumą gaires tėvams rengiant vaikus suaugusiųjų amžiui kultūroje, kuri nesaugo objektyvių tiesų apie žmogų, pamatinių gyvybės, meilės ir šeimos vertybių.
I dalyje rašoma apie kiekvieno žmogaus pirminį ir įgimtą pašaukimą mylėti. Atsižvelgiant į dažną šiuolaikinį meilės traktavimą kaip geidulingąją meilę, kuri kitus vertina tik kaip objektą savo potraukiams patenkinti, primenama, kad žmogus yra kviečiamas į draugystės bei aukojimosi meilę, kuri vertina ir myli asmenis dėl jų pačių, trokštant gėrio kitam asmeniui. Žmogus pašauktas mylėti kūnu ir dvasia, puoselėdamas skaistumą ir šventumą ir realizuodamas pašaukimą į santuoką ar celibatą.
IV dalyje primenama tėvų privilegija ir atsakomybė, teisė ir pareigos aukėjant vaikus krikščionimis: „Lytinis auklėjimas yra tėvų teisė ir pareiga ir turėtų vykti rūpestingai jiems vadovaujant namie ir jų parinktose bei kontroliuojamose institucijose“ (FC 37). Ši teisė suponuoja pareigą supažindinti vaikus su gyvybės perteikimo slėpiniais ir vaikus auklėti skaistumo linkme. Pabrėžiama ypatinga auklėjimo namų, gyvenimo ir bendruomenės aplinkoje vertė ir svarba. VI dalyje pateikiami 4 informacijos apie lytiškumą teikimo principai atsižvelgiant į pagrindines vaiko vystymosi stadijas: nekaltybės metais, puberto, paauglystės ir pilnametystės laikotarpiu. VII dalyje pateikiamos praktinės gairės: praktiniai principai ir taisyklės, atskiri metodai – siūlytini ir vengtini.

RENGIMAS SANTUOKOS SAKRAMENTUI

Šv. Tėvas Jonas Paulius II kalbėjo: „Juo aplinka sudaro didesnių sunkumų pažinti krikščioniškojo sakramento ir santuokos institucijos tiesą, juo labiau reikia stengtis tinkamai rengti santuokinius jų atsakomybei. Ši atsakomybė plaukia iš pačios jos, kaip santuoka grįstos gyvybės ir meilės bendruomenės, prigimties ir misijos saugoti, atskleisti ir perteikti meilę.“
Rengimą santuokai reikia suprasti ir įgyvendinti kaip nuoseklų ir nuolatinį procesą. Jį sudaro trys pagrindiniai etapai: tolimasis, artimasis ir tiesioginis rengimas.
Pastoracinis tikslas yra atkurti krikščioniškąją santuoką bei šeimos tapatybę, idant šeima vėl pasidarytų žmogiškajai gyvybei ir tikėjimui tarnaujančia asmenų bendruomene. Kad ji būtų pirmoji ir gyvybinė šeimos ląstelė, tikinti ir evangelizuojanti bendruomenė, tikra namų Bažnyčia, bendrystės ir bažnytinės tarnystės centras, skirtas „skelbti, šlovinti ir remti gyvybės evangeliją“. Šv. Tėvas pabrėžtinai akcentuoja evangelizacijos aspektą: šeima yra naujosios evangelizacijos širdis.

Dokumenmtą sudaro III dalys:
Pratarmė
I. Rengimo krikščioniškajai santuokai svarba.
II. Trys rengimo etapai: tolimasis, artimasis ir tiesioginis.
III. Santuokos šventimas.

Trys rengimo etapai: Ko Bažnyčia siūlo mokyti:
1. Tolimasis. Apima laikotarpį nuo kūdikystės iki paauglystės. Šiuo laikotarpiu turėtų būti perteikiama pagarba autentiškoms vertybėms, charakterio, pagarbos kitos lyties asmeniui, skaistumo ir meilės kaip savęs dovanojimo ugdymas.
2. Artimasis rengimas apima sužadėtuvių laikotarpį. Suteikiant galimybę patikrinti žmogiškųjų vertybių, susijusių su sužadėtuvėms būdinga draugyste bei dialogu, brandą. Pasiūlyti pagilinti tikėjimo gyvenimą, ypač žinias apie Bažnyčios sakramentiškumą.

3. Tiesioginis rengimas (FC 66). Turi vykti paskutiniais mėnesiais prieš vestuves. Šiame tikėjimo kelyje dera taip pat giliau pažinti Kristaus ir Bažnyčios slėpinius, malonės reikšmę, krikščioniškosios santuokos atsakomybę, taip pat parengti jaunuosius, kad jie aktyviai ir sąmoningai galėtų dalyvauti liturginėse sutuoktuvių apeigose.

ŠEIMA, SANTUOKA IR DE FACTO GYVENIMO SĄJUNGOS

Atsiradimo priežastys
Šio PŠT dokumento 2000 m. pasirodymą sąlygojo labai paplitęs reiškinys – tai de facto gyvenimo sąjungos. Posakiu „De fakto gyvenimo sąjungos“ aprėpiama visa daugialytė tikrovė, kurios bendras elementas yra gyvenimas kartu (lytinio pobūdžio) nesusituokus (tai ikivedybiniai lytiniai santykiai, homoseksualų santuokos, laisvi ryšiai…). Anksčiau visuomeninė sąmonė tokių sąjungų netoleravo. Šiandien šias gyvenimo sąjungas reikalaujama instituciškai įteisinti ir prilyginti tradicinėms santuokoms. Tai kelia pavojų santuokinio ryšio tapatybei ir gali padaryti didelę žalą šeimos ir visuomenės bendrąjam gėriui.

Dokumente nagrinėjama
Bažnyčia šiame dokumente pirmiausia atkreipia dėmesį į santuoką kaip prigimtinę tikrovę. Dokumente nagrinėjamas de facto gyvenimo sąjungų socialinis aspektas, jų teisinis pripažinimas, esminis skirtumas tarp santuokos ir „de facto.“ Taip pat įspėjama apie galimas problemas, siejant jas su šeima ir visuomene. Vėliau aptariama šeima kaip socialinė vertybė (santuoka – tai gėris vaikams, šeima – tai gėris visuomenei, santuoka yra gėris kitiems šeimos nariams). Akcentuojamas objektyviųjų vertybių ugdymas ir visuomeninis teisingumas tradicinės santuokos ir šeimos atžvilgiu. Apibrėžiama šeimos tapatybė ir priežastys, dėl kurių valstybė neturi galios paversti de facto sąjungų lygiaverte institucija santuokai. Galiausiai pateikiami pastoraciniai kriterijai, kuriais reikėtų vadovautis krikščionims.
Pratarmė ir įžanga
I. De facto gyvenimo sąjungos:
a. socialinis aspektas,
b. esminiai elementai,
c. asmeniniai motyvai ir kultūriniai veiksniai.
II. Santuoka grįsta šeima ir de facto gyvenimo sąjungos.
III. De facto gyvenimo sąjungos visuomenės visumoje.
IV. Teisingumas ir šeima kaip socialinis gėris.
V. Krikščioniška santuoka ir de facto.
VI. Krikščioniškosios gairės.