Lietuvių English

Septyni gailestingumo darbai sielai santuokoje

Gailestingumo jubiliejus

SEPTYNI GAILESTINGUMO DARBAI SIELAI SANTUOKOJE

1. Abejojančiam patarti. 

Abejonė tai ženklas, kad esame gyvi – jaučiantys, lankstūs žmonės. Būtų tikrai blogiau, jei niekada neabejotume. Abejonių mums kyla dažnai, dažnai nežinome, ką pasirinkti. Tad ką daryti? Svarbiausia, nevyti abejonės šalin, bet rasti laiko jai aptarti – iš ko renkuosi (renkamės), pasidalyti su kitu žinoma informacija, motyvais, kodėl labiau norisi vieno nei kito dalyko. O jei pasirinkus, apsisprendus abejonė nepasitraukia? Tada labai gerai atrasti išmintingą žmogų – kunigą ar vienuolę, tetą ar kaimyną, kuris jus myli ir nėra šališkas, kuris gal tik patylės ir išklausys – ir jums taps aišku, kur teisingas kelias. Dažnai mes kelią žinome ir abejojame ne dėl to, kuriuo keliu pasukti, o kaip tuo teisingu keliu eiti, kaip jame išbūti.

2. Nemokantį pamokyti. 

Kas mums savaime aišku, kitam gali būti neįsivaizduojama – kaip kelionė į mėnulį. Gali būti, kad skirtingose situacijose vienas sutuoktinis dalyką ar reikalą geriau supranta negu kitas. Kartais kitam gali reikėti pagalbos – informacijos, pamokymo. O kartais tiesiog vienas mažiau pasitiki savimi nei kitas, – tada labiau nei pamokymo reikia padrąsinimo. Nereikėtų mylimajam (-ajai) sakyti: „duokš, pamokysiu…“ arba „nagi, kaip tu gali nesuprasti, kaip tau neišeina, (matyt, nenori…)“, „kaip tu to nežinai?“ Prieš mokydami savo artimą pirmiausia paprašykime Šventosios Dvasios išminties, kad suprastume, kaip ir ko mokyti. Prisiminkime, kad mes visi ko nors nemokame, o paprašyti pagalbos ir išmokti reikia ir nuolankumo, ir kantrybės, ir drąsos, ir užsispyrimo.

3. Pikta darantį sudrausti.

Taip, taip – tai galioja ir santuokoje. Kas tas piktas santuokoje? Keikimasis, šaipymasis vienas iš kito, tyčiojimasis, ignoravimas, dažnas ar gausus alkoholio vartojimas, grubus elgesys, pažadų netesėjimas, melavimas, mušimas ir t. t. Jei jūsų sutuoktinis elgiasi nederamai, labai svarbu sustoti ir pagalvoti, kaip ir kada su juo pasikalbėti apie jo elgesio problemas. Svarbu pasidalyti savo mintimis ir jausmais, bet nekaltinti ir nežeminti: „koks tu erodas!“ ar „kokia tu šlykštynė.“ Svarbiausia pasidalyti, kodėl jums toks elgesys nepriimtinas. Paaiškinti, kur yra jūsų riba, t. y., kokio elgesio jūs netoleruosite, ir ką jūs darysite, jei jis ar ji peržengs šitą ribą. Jei antroji pusė ignoruoja ar agresyviai reaguoja į jūsų mintis, tikrai reikia konsultuotis su specialistu – psichologu, socialiniu darbuotoju ar kunigu, kuris išmano šeimos santykius. Svarbiausia atrasti būdą, kaip apsaugoti save, ir nenuolaidžiauti pikta darančiai antrajai pusei – tada jūsų mylimajam teks mokytis kitokio elgesio. Paprastai šiame kelyje reikia palaikymo abiem, ieškokite jo. Melskitės už save, už pikta darantį, prašykite, reikalaukite, maldaukite Dievo pagalbos ir išminties.

 4. Nuliūdusį paguosti.

Kiekvienam kartais prisireikia paguodos, kiekvienas ją savaip supranta ir priima. Labai svarbu žinoti, koks mano elgesys būtų geriausia parama nuliūdusiam. Vienas norės išsikalbėti, kitas – išsiverkti, o trečias – prasiblaškyti, užsimiršti. Ar tikrai žinome, kas geriausiai tiktų mano mylimajam (-ajai)? Geriausias būdas sužinoti – tai atvirai to paklausti. Jei artimo liūdesys jums nepakeliamas, iš karto tą liūdesį, kuris ir Jumyse pradeda kauptis, atiduokite Dievui. Jei jūsų artimas serga depresija ar manipuliuoja liūdesiu, būtinai ieškokite sau pagalbos – kunigo ar (ir) psichologo. Pasitardami pajėgsite sukurti jums tinkantį bendravimo ir paguodos būdą.

5. Įžeidimus atleisti.

Evangelijoje sakoma, kad atleisti reikia 77 kartus. Tai yra visada… Ir apaštalas Paulius ragina: „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės.“ (Ef 4, 26) Santuokoje nuolat daugiau ar mažiau įžeidžiame vienas kitą, įsižeidžiame. Didesni sunkumai iškyla, kai sutuoktiniai peržengia pagarbos vienas kitam ribas, kai antra pusė nenori keistis, nemato problemų savo elgesyje. Ar nuolat ir greit atleidžiant įžeidimus įžeidinėjantis asmuo neįsismarkaus dar labiau? Svarbiausia atvėsus emocijoms konstruktyviai pasikalbėti su sutuoktiniu. Raskite laiko tokiam savaitiniam neskubiam valandos pokalbiui. Prašykite Dievo, kad jūsų kalbėjimasis su sutuoktiniu būtų meilės gestas, o ne „atsilyginimas“ už įžeidimą, ieškojimas nusikaltusiojo ar savęs išteisinimas… Svarbu ne priekaištauti dėl netinkamo elgesio, o vienam su kitu dalytis savo vidiniu pasauliu. Ramiai vienumoje, o paskui ir abu patyrinėkite, kodėl įžeidėte vienas kitą. Labai padės išpažintis – paskatins pamatyti ir savo dalį, kurią mes įnešėme į tą situaciją. Raskite laiko savaitgaliais „poros valandai“, kurioje be išorinių trukdžių pasidalytumėte savaitės išgyvenimais, jausmais, kitos savaitės planais. Jei bent metus taip poroje kalbėsitės – tikrai būsite nustebinti.

6. Nuoskaudas nukęsti. 

Nė vienam gyvenime nepavyksta išvengti nuoskaudų. Nuoskauda atsiranda, jei nepavyksta atleisti, ir aš apsisprendžiu neatleisti: tada ima augti pasipiktinimas, renkami įrodymai, koks jis ar ji nevykęs, imamas kurti keršto planas. Kitas, deja, negali išpildyti visų (net ir sutuoktinio) lūkesčių. Tad svarbiausia ne puoselėti tas nuoskaudas, o pasistengti suprasti savo antrą pusę – kodėl jis (ji) taip elgiasi. Prisiminti, kad ir aš ne visada puikiai elgiuosi. Toks supratimas suminkština širdį. Visas nuoskaudas išklokite Dievui, atiduokite Jam ir savo negalėjimą ar nenorą atleisti, prašykite Jo pagalbos – Jis šioje srityje profesionalas! Nueikite išpažinties. Dievo malonės padedami geriau suprasite situaciją ir kuo prisidėjote prie nuoskaudos. Papasakokite savo nuoskaudą, išklausykite savo mylimąją/mylimąjį (gali būti, kad jis net nesuvokia, kaip labai jus įžeidė), abu ieškokite kitokio elgesio galimybių.

7. Melstis už gyvus ir mirusius.

Mes dažnai galvojame apie brangius žmones. Gal dažnai ir meldžiamės. Jei ne, tai pabandykime. Nebūtinai reikia ilgos maldos, kuriai paprastai yra sunku prisiruošti. Užteks atodūsio: Dieve, pavedu Tau savo vyrą, ant kurio vakar baisiai supykau… keisk jį, keisk mane, – suderink mus pagal save… Arba: „Dieve, leisk man mylėti savo antrą pusę, kaip Tu myli“ ir t. t. Galime melstis kur nors eidami, važiuodami, prieš užmigdami, tik nubudę – bet kada – atodūsis Dievui už gyvus ir mirusius artimuosius – ir štai – gailestingumo darbas. Turime mums brangių mirusiųjų – melskimės už juos, – tai praktiškiausia meilės jiems išraiška. Mes iš tiesų neįsivaizduojame maldos vertės… Malda peržengia visas ribas, nesusipratimus, nuoskaudas, malda kuria gyvenimą. Tad pirmyn kurti gyvenimo kartu su Dievu!

Parengė Lietuvos šeimos centras

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>