Kurį laiką Lietuvos šeimos centras dirbo tik su šeimomis. Tačiau ilgainiui susidūrėme su problema: tiek iš krizės ištiktų, tiek iš stabilių šeimų dažnai ateina jaunuolių, kurie patys kuria šeimas vadovaudamiesi klaidingais stereotipais, nepagrįstais lūkesčiais ar tiesiog turėdami iškreiptą santuokos ir šeimos įsivaizdavimą. Ilgainiui supratome, jog nepakanka vien dirbti su jau krizės ištiktomis šeimomis. Suvokėme, jog tikroji krizių šeimoje prevencija prasideda dar jaunystėje. Pastebėjome, jog jaunas žmogus santuokai subręsta tinkamai jai pasirengęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tiek morališkai ir dvasiškai. Tokios šeimos kur kas lengviau pakelia santuokinio gyvenimo iššūkius. Santuokai subrendę jaunuoliai yra atviresni vienas kitam ir labiau linkę krizes atpažinti ir jas spręsti. To paskatinti, ėmėmės jaunimo rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo koncepcijos, ir taip šeimos centruose radosi jaunimo veikla.