Lietuvių English

GERIAU NERASI… (B. Obelenienė, A. Narbekovas)

Mes esame žmonės, egzistuojantys šiame pasaulyje dvejopu būdu – vyriškai arba moteriškai. Moteriškumas ir vyriškumas, įrašytas pačioje mūsų sąrangoje bei dovanotas mums kaip neįkainojama galimybė, kiekviename iš mūsų skleidžiasi skirtingai nuo pat pradžių, kai dar motinos įsčiose pradėjome savo gyvenimo kelionę būdami vienos ląstelės embrionais. Lytiškumas duotas mums kaip galimybė praturtinti vienas kitą savomis dovanomis, kurias mums teikia mūsų lyties skirtingumas. Moteris ir vyras skirtingai suvokia save ir pasaulį, skirtingai pažįsta ir skirtingai išreiškia. Vyras ir moteris yra viena Dieviškoji žmogaus idėja dvejuose skirtinguose asmenyse. Gyvūnų lyčių skirtumai prasideda ir baigiasi biologiniu prasmingumu, t. y. jie yra dvilyčiai tik todėl, kad gausintų savo rūšį. Tačiau žmogaus lytiškumas skirtas pirmiausia bendrystei, kurios tobuliausia išraiška yra meilė. Žmogus pašauktas mylėti ir dovanoti save ir kūnu, ir siela, nes tik vienintelio žmogaus prigimtis yra unikali: ji nedaloma dviejų pradų (kūno ir sielos) vienovė. Moteriškumas ir vyriškumas yra viena kitą papildančios dovanos. Dėl to mūsų lytiškumas yra neatsiejamas nuo gebėjimo mylėti, kuriuo Dievas apdovanojo mus kaip vyrą ir kaip moterį. Lytiškumas yra būdas užmegzti ryšį su kitu ir jam atsiverti, dėl to jo tikrasis tikslas yra meilė, tiksliau sakant, meilė kaip dovanojimas ir priėmimas, kaip davimas ir gavimas. Santykis tarp vyro ir moters yra iš pagrindų meilės santykis. Tik perkeičianti meilės galia leidžia mums tobulėti, nes tik ji pajėgi išvesti mus iš savojo egoizmo orbitos. Todėl lytiškumo dovaną pirmiausiai reikėtų suprasti ir priimti kaip svarbiausią savo tobulėjimo galimybę. Ir tik po to, kaip tobulesnių asmenų bendruomenės gausinimą. Vaikai turėtų gimti tik iš meilės ir augti meilės bendruomenėje, kurią sukuria jų tėvai. Todėl pirmaeilis santuokos tikslas ir užduotis visam sutuoktinių gyvenimui šeimoje ir yra meilės bendruomenės kūrimas. Tai nėra lengvas uždavinys, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau nėra ir neįveikiamas. Reikėtų žinoti keletą esminių dalykų, kurie yra tarsi tie „kertiniai akmenys“, statybininkų neapdairiai atidėti į šoną, bet be kurių šeimos rūmų yra neįmanomi pastatyti.

Visai atvirai apie meilės bendruomenės kūrimo šeimoje svarbiausias sąlygas

1. Sutuoktiniai turi būti vienas kitam tik tikslu, bet ne priemone. Galbūt kam nors dar atrodo, jog susituokus nebereiks valdyti savųjų lytinių poreikių. Jog santuoka suteiks nežabotą laisvę tam. Deja, deja. Tai visiškai nepagrįstas lūkestis. Mūsų lytinis potraukis, egzistencinis gėris, didžiulė dovana mums kaip neišsenkanti meilės ir kūrybos potencija, turi dvi puses: vartotojišką-grobuoniškąją (egoistinę) ir mylinčiąją (altruistinę). Ir tik nuo mūsų priklausys, kurią išlaisvinsime. Santuokinis lytinis aktas – tai meilės atbaigimas kūno kalba. Jis iš esmės skiriasi nuo tų lytinių santykių, kai susitinka du kūnai, bet ne asmenys. Jei vyro ir moters kūnai daro meilės ženklą, bet virš jų neplevena meilės dvasia, jie paprasčiausia meluoja vienas kitam ir naudoja vienas kitą kaip priemonę grobuoniškajam lytinio potraukio alkiui numalšinti. Santuokinis lytinis aktas turi du neatsiejamus tikslus: jungti ir kurti. Sujungti sutuoktinius ir padėti sukurti meilės bendruomenę, bei naują gyvybę. Kai bibline kalba sakoma „pažino“, turima galvoje vyro ir moters „tapimą vienu kūnu“, kada susijungia du asmenys, o ne tik du kūnai. Susijungiant kūnams, galimas tik fizinis pajautimas, todėl santuokinis lytinis aktas yra daugiau nei paprasti lytiniai santykiai tarp vyro ir moters, nes tik santuokinis aktas yra atviras santuokinei meilei ir naujai gyvybei. Taigi santuokinis aktas pagal savo prigimtį yra sujungiantis abu mūsų lytiškumo matmenis: meilę perduodantį, arba asmenis jungiantį, ir gyvybę perduodantį, arba prokreacinį. Kitaip sakant, noras išreikšti meilę vienas kitam „kūno kalba“ nenorint pradėti kūdikio yra pats tikriausias melas, nes išduoda mūsų žmogiškąją prigimtį kaip nedalomą kūno ir sielos vienovę. Siekdami išreikšti meilę ir užsiverdami naujai gyvybei, mes atsižadame savojo žmogiškumo, unikaliojo, nepertraukiamo ryšio, jungiančio mūsų kūną su sielą. Išsižadame kūno kaip vienintelės egzistuojančios galimybės išreikšti meilę (be kūno nėra jokio kito būdo patvirtinti savo sutuoktiniui/ei, jog ji/jis yra tikrai mylimas: kalba, akių žvilgsnis, prisilietimai įmanomi tik kūno dėka). Kūnas padeda mums išreikšti meilę, kuri suprantama kaip dvasinis mūsų išgyvenimas ir pašaukimas, tačiau kūniškasis mūsų meilės ženklas yra kūdikis. Vadinasi, patys tokiu būdu išsižadėdami savo žmogiškumo, savaime suprantama, kad prarandame jį ir kito akyse. Iš esmės santykis tarp sutuoktinių nėra tik vyro ir moters tarpusavio santykis, bet savo prigimtimi yra asmenų susivienijimas kaip santykis su prokreacija. Taigi tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar sugebėsime būti savo sutuoktiniui tikslu ar priemone. Iš viso to, kas pasakyta, visai nereiškia, jog išreikšti meilę kūno kalba vienas kitam, nenorėdami tapti priemone, sutuoktiniai gali tik tada, kai trokšta kūdikio. Tikrai ne. Mes kaip žmones iš visos kūrinijos vieninteliai esame protingi, laisvi. Mūsų protingumą lemia tai, jog galime pažinti savo vaisingumą, o laisvę, jog, skirtingai nei visi kiti gyviai, esame laisvi nuo gamtinių instinktų ir galime valdyti savo lytinius poreikius, o ne jie mus. Pažindami savo vaisingumą ir pasinaudodami nevaisingumo laikotarpiais meilei išreikšti, jei norima atidėti nėštumą ar dėl svarbių priežasčių nutarta daugiau nebeturėti vaikų, sutuoktiniai gerbia nesuardomą santuokinį ryšį, kuris turi vienyti, kurti meilės bendruomenę ir duoti gyvybę. Tokia santuoka perkeičia tai, kas gali žmogų padaryti savanaudį ir savęs vergą, į didžiausią gėrį ir meilę

2. Vaisingumo pažinimas. Gali atrodyti, jog nuodugniai pažinti savo vaisingumą nėra būtina, kad tai išimtinai medikų pažinimo ir tyrimo objektas. Tačiau tėvų vaisingumas yra naujo asmens, kuris ateis per jų santuokinį lytinį aktą, galimybė gimti ir gyventi. Vaisingumas – prigimtinis asmens gėris, kurio dėka moteris ir vyras, veikdami kartu, dovanoja trečiam asmeniui gyvybę ir gyvenimą, ir sykiu realizuoja save tėvystėje ir motinystėje. Todėl vaisingumas nėra išimtinai asmeninė biologinė organizmo funkcija, kaip, pavyzdžiui, organizmo virškinimo ar šalinimo sistema, nes jo realizavimui reikia kitos lyties asmens.

Norint valdyti savo lytinius poreikius ir vaisingumą – būtina pažinti, kas juos sąlygoja. Vaisingumo pažinimas (VP) – sutuoktinių gebėjimas pažinti bei nuolat stebėti natūralius kūno pokyčius ir juos interpretuojant nustatyti moters mėnesinių ciklo vaisingos fazės (kada yra galimybė pastoti) ribas – pradžią ir pabaigą.
Natūralus šeimos planavimas (NŠP) – sutuoktinių gebėjimas pasinaudojant vaisingumo pažinimu valdyti (kontroliuoti) savo lytinį elgesį pagal šeimos poreikius: siekti nėštumo, atidėti jį ar, nusprendus dėl rimtos priežasties daugiau nebeturėti vaikų.
Apie natūralų šeimos planavimą yra paskleista labai daug netiesos, todėl prieš pradedant mokytis pažinti savo vaisingumą, tikslinga išsiaiškinti, kas nėra natūralus šeimos planavimas (NŠP). NŠP nėra:
….ritmo – kalendorinis metodas, nes NŠP pagrįstas ne skaičiavimu o gebėjimu kasdien stebėti savo vaisingumo požymius;
… nutrauktas lytinis aktas, nes, priešingai, tik NŠP suteikia galimybę visiškam savęs dovanojimui santuokoje;
…atgyvenęs bobučių metodas, nes NŠP pagrįstas šiuolaikinio medicinos mokslo pasiekimais;
…neveiksmingas siekiant atidėti nėštumą ar nusprendus dėl rimtų priežasčių daugiau nebeturėti vaikų, nes mokslo tyrimais įrodytas jo efektyvumas, šia prasme nenusileidžiantis vadinamajai „moderniai kontracepcijai“. NŠP neveiksmingumas dažniausiai yra negebėjimas kontroliuoti lytinių poreikių arba naudotis metodu, kuris yra neatsiejamas nuo kasdienio stebėjimo ir kasdieninių užrašų vedimo;
…nėra natūrali kontracepcija, nes kontracepcija savo esme yra ne kas kita, kaip neleidžiančios pastoti priemonės vartojimas (kontra – lot.„prieš“, ceptio – lot. „pastojimas“, „apvaisinimas“). NŠP taikant nėštumui atidėti, sutuoktiniai lytiškai santykiauja nevaisingu laikotarpiu, t. y. kai dar nėra ką apvaisinti (neįvykusi ovuliacija) arba jau nėra ką apvaisinti (sunykusi kiaušialąstė);
…ribotos galimybės metodas, nes tinka visoms moterims, ne tik turinčioms reguliarų ciklą: NŠP paremtas kasdieniu vaisingų požymių stebėjimu, o ne išankstiniu skaičiavimu. Tinka visais sutuoktinių šeimyninio gyvenimo laikotarpiais (po gimdymo, žindymo metu, tiek siekiant atidėti nėštumą, tiek susilaukti kūdikio).

Norintiems sužinoti, kaip pažinti savo vaisingumą spausti čia.

3. Geras tikslas gali būti pasiektas tik geromis priemonėmis. Būtina aptarti kelis svarbiausius, nelemiančius santuokos sėkmę veiksnius, kuriuos teikia NŠP. Tai ištikimybė, gebėjimas bendrauti vienas su kitu ir tarpusavio pagarba.

Ištikimybė. Kai sutuoktiniai meilei išreikšti „kūno kalba“ naudoja kontracepciją, toks jų elgesys santuokinį lytinį aktą padaro nepilna asmens išraiška. Kai kūnas nebelaikomas asmenine tikrove, jis numenkinamas ir juo naudojamasi atsižvelgiant tik į malonumo kriterijus. Dėl to ir lytiškumas yra nuasmeninamas ir išnaudojamas: užuot buvęs meilės – savęs dovanojimo ir kito -sutuoktinio/ės priėmimo su visais jo/jos asmenybės turtais – išraiška, jis vis dažniau tampa įrankiu instinktams patenkinti, kitaip sakant, lytinio potraukio raiška – seksualumas, tampa gyvenimo tikslu. Natūralus šeimos planavimas neatsiejamas nuo lytinio potraukio valdymo. O tai yra esminė dvasinio brendimo sąlyga, apynasris lytinio potraukio grobuoniškajai pusei ir išlaisvinantys sparnai mylinčiajai pusei. Todėl ištikimybė, be kurios nesuvokiama santuokos sėkmė, yra kur kas dažnesnė tarp tų sutuoktinių, kurie naudojasi NŠP, nei tarp tų, kurie naudoja kontracepciją.

Gebėjimas bendrauti. Kontracepcijos, ypač hormoninės, naudojimas gali būti vienpusis apsisprendimas. Moteris gali vartoti hormonines piliules ar imtis barjerinių kontraceptinių priemonių net nesitardama su sutuoktiniu. Tarp sutuoktinių, kurie taiko NŠP, toks vienpusis sprendimas svarbiausiais šeimos klausimais yra neįsivaizduojamas. NŠP – tai ne tik vaisingumo ženklų pažinimas, mokėjimas juos interpretuoti, tai pirmiausia gebėjimas komunikuoti, be ko lytinio elgesio kontrolė neįmanoma. Vaisingumas suvokiamas kaip bendras abiejų sutuoktinių gėris ir turtas. Būtini pokalbiai ir detalių aiškinimasis taikant NŠP ne tik labiau nei kas kita suartina sutuoktinius, bet ir padeda pamatus sąmoningai tėvystei ir motinystei. Moteris, vienpusiškai nusprendusi vartoti hormoninę kontracepciją, rizikuoja ne tik savo sveikata (hormoninių piliulių sukeliamas tromboembolinis efektas yra žinomas jau daugiau nei 40 metų plačiau: http://www.bioetika.lt/), bet ir vyro sugebėjimu tapti geru tėvu ir rūpestingu vyru. Kai neleidžiama vyrui prisiimti atsakomybės planuojant šeimą, slopinamas pagrindinio vyriškumo matmens (vyro globėjo), be kurio neįmanoma vyro tėvystė, išsiskleidimas. Dažniausiai tokie vyrai yra linkę pritarti ar net skatinti moterį nutraukti nėštumą, priskirti moteriai atsakomybę už vaikų auklėjimą, kaip išimtinai moterišką veiklą, nusišalinti priimant kitus svarbius šeimai sprendimus arba, priešingai, reikalauja, kad būtų besąlygiškai paklūstama jų nuomonei.

Tarpusavio pagarba. Sutuoktinių tarpusavio pagarbos pagrindą sudaro tie patys dalykai kaip ir pagarbos bet kuriam kitam asmeniui. Pagarba turi tris pagrindinius komponentus: mes gerbiame tuos asmenis, kurie: 1) elgiasi taip, kaip pridera žmogui, 2) kurie gerbia patys save, 3) kurie gerbia kitus. Savo vaisingumo ženklų pažinimas ir gebėjimas valdyti lytinius impulsus pagal sutuoktinių poreikius yra pats žmogiškiausias veiksmas, nes vienintelis žmogus yra laisvas ir protingas. Sutuoktiniai, kurie naudojasi NŠP, gerbia save, nes neišsižada savo žmogiškosios prigimties – kūno ir sielos neatsiejamos vienovės, jie „kūno kalba“ nemeluoja vienas kitam, jie yra atviri gyvybei (vadinasi, nemeluoja ir santuokos priesaikai), jie gerbia ir kitą sutuoktinį, nes priima jį kaip tikslą, bet ne kaip priemonę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>